nesuvaišintina

Taip pat žr.: nesuvaišintiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvaišintina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvaišintinas, mot. g. nesuvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišintinas	nesuvaišintini	nesuvaišintina	nesuvaišintinos	nesuvaišintina	-
kilm.	nesuvaišintino	nesuvaišintinų	nesuvaišintinos	nesuvaišintinų	-	-
naud.	nesuvaišintinam	nesuvaišintiniems	nesuvaišintinai	nesuvaišintinoms	-	-
gal.	nesuvaišintiną	nesuvaišintinus	nesuvaišintiną	nesuvaišintinas	-	-
įnag.	nesuvaišintinu	nesuvaišintinais	nesuvaišintina	nesuvaišintinomis	-	-
viet.	nesuvaišintiname	nesuvaišintinuose	nesuvaišintinoje	nesuvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišintinasis	nesuvaišintinieji	nesuvaišintinoji	nesuvaišintinosios	-	-
kilm.	nesuvaišintinojo	nesuvaišintinųjų	nesuvaišintinosios	nesuvaišintinųjų	-	-
naud.	nesuvaišintinajam	nesuvaišintiniesiems	nesuvaišintinajai	nesuvaišintinosioms	-	-
gal.	nesuvaišintinąjį	nesuvaišintinuosius	nesuvaišintinąją	nesuvaišintinąsias	-	-
įnag.	nesuvaišintinuoju	nesuvaišintinaisiais	nesuvaišintinąja	nesuvaišintinosiomis	-	-
viet.	nesuvaišintinajame	nesuvaišintinuosiuose	nesuvaišintinojoje	nesuvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišintinas.
• Skiemenys: ne-su-vai-šin-ti-na

nesuvaišintina

1. ta, dėl kurios reikia nesuvaišinti

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---