įgeriamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgeriamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgeriamas, mot. g. įgeriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgeriamas	įgeriami	įgeriama	įgeriamos	įgeriama	-
kilm.	įgeriamo	įgeriamų	įgeriamos	įgeriamų	-	-
naud.	įgeriamam	įgeriamiems	įgeriamai	įgeriamoms	-	-
gal.	įgeriamą	įgeriamus	įgeriamą	įgeriamas	-	-
įnag.	įgeriamu	įgeriamais	įgeriama	įgeriamomis	-	-
viet.	įgeriamame	įgeriamuose	įgeriamoje	įgeriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgeriamasis	įgeriamieji	įgeriamoji	įgeriamosios	-	-
kilm.	įgeriamojo	įgeriamųjų	įgeriamosios	įgeriamųjų	-	-
naud.	įgeriamajam	įgeriamiesiems	įgeriamajai	įgeriamosioms	-	-
gal.	įgeriamąjį	įgeriamuosius	įgeriamąją	įgeriamąsias	-	-
įnag.	įgeriamuoju	įgeriamaisiais	įgeriamąja	įgeriamosiomis	-	-
viet.	įgeriamajame	įgeriamuosiuose	įgeriamojoje	įgeriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgeriamas, mot. g. įgeriama.
• Skiemenys: į-ge-ria-mu

įgeriamu

1. tas, kurį įgeria

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---