ėzd

 Jotvingių kalba

Valganti bezdžionė

Tarimas

• TFA: [ėzdt]

Veiksmažodis

ėzd

1. • valgyti ^(lt) (sen.)
   • ėsti ^(lt) (nau.)
     • Tas pats žodis apibūdina ir žmonių, ir gyvūnų veiksmą.
   • Senasis variantas: ezd.

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai) ėzd: daiktavardžiai 

wendorėda (xsv) (mot. g.)

wendorėdas (xsv) (vyr. g.)

Vartosenos pastabos

Asmenuojamas lyg būtų ėsd(i), su priebalse s virstančia į z, kai ši yra prieš priebalsę d.

Etimologija

Iš baltų-slavų prokalbės *ēs-ti, iš indoeurpiečių prokalbės *ed-, *ēd-, *h₁ed- („valgyti“). Giminiškas lietuvių k. ėsti, latvių k. ēst, prūsų k. īst (< *ēst), īstwei, slavų prokalbės *ěsti (baltarusių k. есці (jésci), bulgarų k. ям (jam), čekų k. jísti, lenkų k. jeść, rusų k. есть (jestʹ), senosios bažnytinės slavų k. ꙗсти (jasti), ukrainiečių k. їсти (jísty)), anglų k. eat, gotų k. 𐌹𐍄𐌰𐌽 (itan), 𐌰𐍆𐌴𐍄𐌾𐌰 (afētja, „valgytojas“), lotynų k. edo, sanskrito अत्ति (atti, „jis valgo“), अद्मि (admi, „aš valgau“), senovės graikų k. ἔδω (édō), senovės skandinavų k. eta, vokiečių k. essen.

Taisyklingo veiksmažodžio „ėzd“ formos
Bendratis				Sangrąžinis veiksmažodis		Siekinys
ėzd				ėsist		ėsdtun̄
Asmuo	Tiesioginė nuosaka				Tariamoji nuosaka	Liepiamoji nuosaka
	Esamasis laikas	Būtasis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
Aš As	ėdu	ėdzeu	ėsdtawau	ėsiu	ėsdzeu	–
Tu Tu	ėdi	ėdzei	ėsdtawei	ėsi	ėsdtubei	ėsk
Jis, ji, tai Es, ei, tat	ėd	ėde	ėsdtaw	ės	ėsdtun̄	lai ėd
Mes Mes	ėdam	ėdem	ėsdtawme	ėsim	ėsdtubme	ėskim
Jūs Jūs	ėdat	ėdet	ėsdtawe	ėseit	ėsdtubte	ėskeit
Jie, jos, tie Ai, uos, taty	ėd	ėde	ėsdtaw	ės	ėsdtun̄	lai ėd
Laikas	Dalyviai				Padalyviai	Geidžiamoji nuosaka
	Veikiamieji		Neveikiamieji
Esamasis laikas	ėdan̄s ėdantis		ėdams		ėdant	ėdatmas
Būtasis laikas	ėdun̄s		ėsdts		ėdis	ėditmas
Būtasis dažninis laikas	ėsdtawes		–		ėsdtawis	ėsdtawitmas
Būsimasis laikas	ėses ėsens		ėsims		ėsent	ėsitmas
Būdinys		Pusdalyviai			Reikiamybės nuosaka
		Vyr. g.	Mot. g.	Bev. g.
ėsdte		ėdams	ėdama	ėdamo	ėsdtins

---