wyjs
Audra |
Tarimas
[taisyti]- TFA: ['vy.is]
Daiktavardis
[taisyti]Daiktavardžio „wyjs“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | wyjs | wyji | |
K. | wyjas | wyjun̄ | |
N. | wyju | wyjams | |
G. | wyjan̄ | wyjan̄s | |
Įn. | wyju | wyjais | |
Vt. | Vi. | wyjei | wyjesu |
Kr. | wyjan | wyjasna | |
Gr. | wyjepi | wyjespi | |
Ar. | wyjap | wyjump | |
Š. | wyja! | wyji! |
Etimologija
[taisyti]Narevo žodyne nurodyta rašyba: wiis. Susijęs su baltų prokalbės *wēyas, iš indoeuropiečių prokalbės *aw(e)-, *wē- (< *h₂weh₁-) „pūsti, gesinti“ su papildomu -yo. Neaišku, kodėl šis žodis reiškia „vėtra, audra“, o ne „vėjas“ (pažymėtina, kad tai ne pirmas atvejis, kai du jotvingių kalbos žodžiai, turintys atitikmenis lietuvių kalboje, turi sukeistas reikšmes). Giminiškas lietuvių k. vėjas, latvių k. vējš („vėjas“), senosios bažnytinės slavų k. вѣꙗти (vějati, „pūsti“), rusų k. веять (véjatʹ, „pūsti“), bulgarų k. вее (vée, „pūsti“), čekų k. váti (< *vějati), lenkų k. wiać („pūsti“), germanų prokalbės *wēaną (gotų k. 𐍅𐌰𐌹𐌰𐌽 (waian „pūsti“), senosios vokiečių aukštaičių k. wājen, wāen, vokiečių k. wehen („pūsti“)), sanskrito वाति (vā́yati „dingti, būti ištrintam“ (< „pūsti (vėjui)“)), वायु (vāyú „vėjas, oras“), वाति (vā́ti „pūsti“), वात (vā́ta „vėjas“).