voktinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

voktinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. voktinas, mot. g. voktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	voktinas	voktini	voktina	voktinos	voktina	-
kilm.	voktino	voktinų	voktinos	voktinų	-	-
naud.	voktinam	voktiniems	voktinai	voktinoms	-	-
gal.	voktiną	voktinus	voktiną	voktinas	-	-
įnag.	voktinu	voktinais	voktina	voktinomis	-	-
viet.	voktiname	voktinuose	voktinoje	voktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	voktinasis	voktinieji	voktinoji	voktinosios	-	-
kilm.	voktinojo	voktinųjų	voktinosios	voktinųjų	-	-
naud.	voktinajam	voktiniesiems	voktinajai	voktinosioms	-	-
gal.	voktinąjį	voktinuosius	voktinąją	voktinąsias	-	-
įnag.	voktinuoju	voktinaisiais	voktinąja	voktinosiomis	-	-
viet.	voktinajame	voktinuosiuose	voktinojoje	voktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. voktinas, mot. g. voktina.
• Skiemenys: vok-ti-nų

voktinų

1. tas, dėl kurio reikia vokti

Etimologija

<= vokti, vokia, vokė

---