vokiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vokiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vokiantis, mot. g. vokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokiąs, vokiantis	vokią, vokiantys	vokianti	vokiančios	-	vokią
kilm.	vokiančio	vokiančių	vokiančios	vokiančių	-	-
naud.	vokiančiam	vokiantiems, vokiantiem	vokiančiai	vokiančioms, vokiančiom	-	-
gal.	vokiantį	vokiančius	vokiančią	vokiančias	-	-
įnag.	vokiančiu	vokiančiais	vokiančia	vokiančiomis	-	-
viet.	vokiančiame, vokiančiam	vokiančiuose, vokiančiuos	vokiančioje, vokiančioj	vokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokiantysis	vokiantieji	vokiančioji	vokiančiosios	-	-
kilm.	vokiančiojo	vokiančiųjų	vokiančiosios	vokiančiųjų	-	-
naud.	vokiančiajam	vokiantiesiems	vokiančiajai	vokiančiosioms	-	-
gal.	vokiantįjį	vokiančiuosius	vokiančiąją	vokiančiąsias	-	-
įnag.	vokiančiuoju	vokiančiaisiais	vokiančiąja	vokiančiosiomis	-	-
viet.	vokiančiajame	vokiančiuosiuose	vokiančiojoje	vokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vokiantis, mot. g. vokianti.
• Skiemenys: vo-kian-čiu

vokiančiu

1. tas, kuris vokia

Etimologija

<= vokti, vokia, vokė

---