vokiamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vokiamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vokiamas, mot. g. vokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokiamas	vokiami	vokiama	vokiamos	vokiama	-
kilm.	vokiamo	vokiamų	vokiamos	vokiamų	-	-
naud.	vokiamam	vokiamiems	vokiamai	vokiamoms	-	-
gal.	vokiamą	vokiamus	vokiamą	vokiamas	-	-
įnag.	vokiamu	vokiamais	vokiama	vokiamomis	-	-
viet.	vokiamame	vokiamuose	vokiamoje	vokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokiamasis	vokiamieji	vokiamoji	vokiamosios	-	-
kilm.	vokiamojo	vokiamųjų	vokiamosios	vokiamųjų	-	-
naud.	vokiamajam	vokiamiesiems	vokiamajai	vokiamosioms	-	-
gal.	vokiamąjį	vokiamuosius	vokiamąją	vokiamąsias	-	-
įnag.	vokiamuoju	vokiamaisiais	vokiamąja	vokiamosiomis	-	-
viet.	vokiamajame	vokiamuosiuose	vokiamojoje	vokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vokiamas, mot. g. vokiama.
• Skiemenys: vo-kia-mą

vokiamą

1. ta, kurią vokia

Etimologija

<= vokti, vokia, vokė

---