vaišintoju

Taip pat žr.: vaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

vaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: vaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintojas	vaišintojai
kilm.	vaišintojo	vaišintojų
naud.	vaišintojui	vaišintojams
gal.	vaišintoją	vaišintojus
įnag.	vaišintoju	vaišintojais
viet.	vaišintojuje	vaišintojuose
šauksm.	vaišintojau	vaišintojai

• žr. pagr. f. vaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. vaišintoja.

vaišintoju

1. tas, kuris vaišina

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino + -tojas

---