vaišintojų

Taip pat žr.: vaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

vaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: vaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintojas	vaišintojai
kilm.	vaišintojo	vaišintojų
naud.	vaišintojui	vaišintojams
gal.	vaišintoją	vaišintojus
įnag.	vaišintoju	vaišintojais
viet.	vaišintojuje	vaišintojuose
šauksm.	vaišintojau	vaišintojai

• žr. pagr. f. vaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. vaišintoja.

vaišintojų

1. tas, kuris vaišina

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino + -tojas

---

Daiktavardis

vaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: vaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintoja	vaišintojos
kilm.	vaišintojos	vaišintojų
naud.	vaišintojai	vaišintojoms
gal.	vaišintoją	vaišintojas
įnag.	vaišintoja	vaišintojomis
viet.	vaišintojoje	vaišintojose
šauksm.	vaišintoja	vaišintojos

• žr. pagr. f. vaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. vaišintojas.

vaišintojų

1. ta, kuri vaišina

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino + -toja

---