užvoksimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvoksimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvoksimas, mot. g. užvoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvoksimas	užvoksimi	užvoksima	užvoksimos	užvoksima	-
kilm.	užvoksimo	užvoksimų	užvoksimos	užvoksimų	-	-
naud.	užvoksimam	užvoksimiems	užvoksimai	užvoksimoms	-	-
gal.	užvoksimą	užvoksimus	užvoksimą	užvoksimas	-	-
įnag.	užvoksimu	užvoksimais	užvoksima	užvoksimomis	-	-
viet.	užvoksimame	užvoksimuose	užvoksimoje	užvoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvoksimasis	užvoksimieji	užvoksimoji	užvoksimosios	-	-
kilm.	užvoksimojo	užvoksimųjų	užvoksimosios	užvoksimųjų	-	-
naud.	užvoksimajam	užvoksimiesiems	užvoksimajai	užvoksimosioms	-	-
gal.	užvoksimąjį	užvoksimuosius	užvoksimąją	užvoksimąsias	-	-
įnag.	užvoksimuoju	užvoksimaisiais	užvoksimąja	užvoksimosiomis	-	-
viet.	užvoksimajame	užvoksimuosiuose	užvoksimojoje	užvoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvoksimas, mot. g. užvoksima.
• Skiemenys: už-vok-si-mu

užvoksimu

1. tas, kurį užvoks

Etimologija

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---