užvokiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvokiantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvokiantis, mot. g. užvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvokiąs, užvokiantis	užvokią, užvokiantys	užvokianti	užvokiančios	-	užvokią
kilm.	užvokiančio	užvokiančių	užvokiančios	užvokiančių	-	-
naud.	užvokiančiam	užvokiantiems, užvokiantiem	užvokiančiai	užvokiančioms, užvokiančiom	-	-
gal.	užvokiantį	užvokiančius	užvokiančią	užvokiančias	-	-
įnag.	užvokiančiu	užvokiančiais	užvokiančia	užvokiančiomis	-	-
viet.	užvokiančiame, užvokiančiam	užvokiančiuose, užvokiančiuos	užvokiančioje, užvokiančioj	užvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvokiantysis	užvokiantieji	užvokiančioji	užvokiančiosios	-	-
kilm.	užvokiančiojo	užvokiančiųjų	užvokiančiosios	užvokiančiųjų	-	-
naud.	užvokiančiajam	užvokiantiesiems	užvokiančiajai	užvokiančiosioms	-	-
gal.	užvokiantįjį	užvokiančiuosius	užvokiančiąją	užvokiančiąsias	-	-
įnag.	užvokiančiuoju	užvokiančiaisiais	užvokiančiąja	užvokiančiosiomis	-	-
viet.	užvokiančiajame	užvokiančiuosiuose	užvokiančiojoje	užvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvokiantis, mot. g. užvokianti.
• Skiemenys: už-vo-kian-tį

užvokiantį

1. tas, kuris užvokia

Etimologija

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---