užvokiamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvokiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvokiamas, mot. g. užvokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvokiamas	užvokiami	užvokiama	užvokiamos	užvokiama	-
kilm.	užvokiamo	užvokiamų	užvokiamos	užvokiamų	-	-
naud.	užvokiamam	užvokiamiems	užvokiamai	užvokiamoms	-	-
gal.	užvokiamą	užvokiamus	užvokiamą	užvokiamas	-	-
įnag.	užvokiamu	užvokiamais	užvokiama	užvokiamomis	-	-
viet.	užvokiamame	užvokiamuose	užvokiamoje	užvokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvokiamasis	užvokiamieji	užvokiamoji	užvokiamosios	-	-
kilm.	užvokiamojo	užvokiamųjų	užvokiamosios	užvokiamųjų	-	-
naud.	užvokiamajam	užvokiamiesiems	užvokiamajai	užvokiamosioms	-	-
gal.	užvokiamąjį	užvokiamuosius	užvokiamąją	užvokiamąsias	-	-
įnag.	užvokiamuoju	užvokiamaisiais	užvokiamąja	užvokiamosiomis	-	-
viet.	užvokiamajame	užvokiamuosiuose	užvokiamojoje	užvokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvokiamas, mot. g. užvokiama.
• Skiemenys: už-vo-kia-mu

užvokiamu

1. tas, kurį užvokia

Etimologija

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---