užvokę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvokę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvokęs, mot. g. užvokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvokęs	užvokę	užvokusi, užvokus	užvokusios	-	užvokę
kilm.	užvokusio	užvokusių	užvokusios	užvokusių	-	-
naud.	užvokusiam	užvokusiems	užvokusiai	užvokusioms	-	-
gal.	užvokusį	užvokusius	užvokusią	užvokusias	-	-
įnag.	užvokusiu	užvokusiais	užvokusia	užvokusiomis	-	-
viet.	užvokusiame	užvokusiuose	užvokusioje	užvokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvokusysis	užvokusieji	užvokusioji	užvokusiosios	-	-
kilm.	užvokusiojo	užvokusiųjų	užvokusiosios	užvokusiųjų	-	-
naud.	užvokusiajam	užvokusiesiems	užvokusiajai	užvokusiosioms	-	-
gal.	užvokusįjį	užvokusiuosius	užvokusiąją	užvokusiąsias	-	-
įnag.	užvokusiuoju	užvokusiaisiais	užvokusiąja	užvokusiosiomis	-	-
viet.	užvokusiajame	užvokusiuosiuose	užvokusiojoje	užvokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvokęs, mot. g. užvokusi.
• Skiemenys: už-vo-kę

užvokę

1. tas, kuris užvokė

Etimologija

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---