užvaišinusiu

Taip pat žr.: užvaišinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvaišinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišinęs, mot. g. užvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinęs	užvaišinę	užvaišinusi, užvaišinus	užvaišinusios	-	užvaišinę
kilm.	užvaišinusio	užvaišinusių	užvaišinusios	užvaišinusių	-	-
naud.	užvaišinusiam	užvaišinusiems	užvaišinusiai	užvaišinusioms	-	-
gal.	užvaišinusį	užvaišinusius	užvaišinusią	užvaišinusias	-	-
įnag.	užvaišinusiu	užvaišinusiais	užvaišinusia	užvaišinusiomis	-	-
viet.	užvaišinusiame	užvaišinusiuose	užvaišinusioje	užvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinusysis	užvaišinusieji	užvaišinusioji	užvaišinusiosios	-	-
kilm.	užvaišinusiojo	užvaišinusiųjų	užvaišinusiosios	užvaišinusiųjų	-	-
naud.	užvaišinusiajam	užvaišinusiesiems	užvaišinusiajai	užvaišinusiosioms	-	-
gal.	užvaišinusįjį	užvaišinusiuosius	užvaišinusiąją	užvaišinusiąsias	-	-
įnag.	užvaišinusiuoju	užvaišinusiaisiais	užvaišinusiąja	užvaišinusiosiomis	-	-
viet.	užvaišinusiajame	užvaišinusiuosiuose	užvaišinusiojoje	užvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvaišinęs, mot. g. užvaišinusi.
• Skiemenys: už-vai-ši-nu-siu

užvaišinusiu

1. tas, kuris užvaišino

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---