užvaišinimu

Taip pat žr.: užvaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užvaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užvaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinimas	užvaišinimai
kilm.	užvaišinimo	užvaišinimų
naud.	užvaišinimui	užvaišinimams
gal.	užvaišinimą	užvaišinimus
įnag.	užvaišinimu	užvaišinimais
viet.	užvaišinime	užvaišinimuose
šauksm.	užvaišinime	užvaišinimai

• Skiemenys: už-vai-ši-ni-mu
• žr. pagr. f. užvaišinimas

užvaišinimu

1. žr. veiksmas užvaišinti

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---