užvaišindavusį

Taip pat žr.: užvaišindavusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvaišindavusį (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišindavęs, mot. g. užvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišindavęs	užvaišindavę	užvaišindavusi, užvaišindavus	užvaišindavusios	-	užvaišindavę
kilm.	užvaišindavusio	užvaišindavusių	užvaišindavusios	užvaišindavusių	-	-
naud.	užvaišindavusiam	užvaišindavusiems	užvaišindavusiai	užvaišindavusioms	-	-
gal.	užvaišindavusį	užvaišindavusius	užvaišindavusią	užvaišindavusias	-	-
įnag.	užvaišindavusiu	užvaišindavusiais	užvaišindavusia	užvaišindavusiomis	-	-
viet.	užvaišindavusiame	užvaišindavusiuose	užvaišindavusioje	užvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišindavusysis	užvaišindavusieji	užvaišindavusioji	užvaišindavusiosios	-	-
kilm.	užvaišindavusiojo	užvaišindavusiųjų	užvaišindavusiosios	užvaišindavusiųjų	-	-
naud.	užvaišindavusiajam	užvaišindavusiesiems	užvaišindavusiajai	užvaišindavusiosioms	-	-
gal.	užvaišindavusįjį	užvaišindavusiuosius	užvaišindavusiąją	užvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	užvaišindavusiuoju	užvaišindavusiaisiais	užvaišindavusiąja	užvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	užvaišindavusiajame	užvaišindavusiuosiuose	užvaišindavusiojoje	užvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvaišindavęs, mot. g. užvaišindavusi.
• Skiemenys: už-vai-šin-da-vu-sį

užvaišindavusį

1. tas, kuris užvaišindavo

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---