užvaišinamu

Taip pat žr.: užvaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišinamas, mot. g. užvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinamas	užvaišinami	užvaišinama	užvaišinamos	užvaišinama	-
kilm.	užvaišinamo	užvaišinamų	užvaišinamos	užvaišinamų	-	-
naud.	užvaišinamam	užvaišinamiems	užvaišinamai	užvaišinamoms	-	-
gal.	užvaišinamą	užvaišinamus	užvaišinamą	užvaišinamas	-	-
įnag.	užvaišinamu	užvaišinamais	užvaišinama	užvaišinamomis	-	-
viet.	užvaišinamame	užvaišinamuose	užvaišinamoje	užvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinamasis	užvaišinamieji	užvaišinamoji	užvaišinamosios	-	-
kilm.	užvaišinamojo	užvaišinamųjų	užvaišinamosios	užvaišinamųjų	-	-
naud.	užvaišinamajam	užvaišinamiesiems	užvaišinamajai	užvaišinamosioms	-	-
gal.	užvaišinamąjį	užvaišinamuosius	užvaišinamąją	užvaišinamąsias	-	-
įnag.	užvaišinamuoju	užvaišinamaisiais	užvaišinamąja	užvaišinamosiomis	-	-
viet.	užvaišinamajame	užvaišinamuosiuose	užvaišinamojoje	užvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvaišinamas, mot. g. užvaišinama.
• Skiemenys: už-vai-ši-na-mu

užvaišinamu

1. tas, kurį užvaišina

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---