užsivaišinimu

Taip pat žr.: užsivaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užsivaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užsivaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinimas	užsivaišinimai
kilm.	užsivaišinimo	užsivaišinimų
naud.	užsivaišinimui	užsivaišinimams
gal.	užsivaišinimą	užsivaišinimus
įnag.	užsivaišinimu	užsivaišinimais
viet.	užsivaišinime	užsivaišinimuose
šauksm.	užsivaišinime	užsivaišinimai

• Skiemenys: už-si-vai-ši-ni-mu
• žr. pagr. f. užsivaišinimas

užsivaišinimu

1. žr. veiksmas užsivaišinti

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---