užsivaišinančiąją

Taip pat žr.: užsivaišinančiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsivaišinančiąją (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišinantis, mot. g. užsivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinąs, užsivaišinantis	užsivaišiną, užsivaišinantys	užsivaišinanti	užsivaišinančios	-	užsivaišiną
kilm.	užsivaišinančio	užsivaišinančių	užsivaišinančios	užsivaišinančių	-	-
naud.	užsivaišinančiam	užsivaišinantiems, užsivaišinantiem	užsivaišinančiai	užsivaišinančioms, užsivaišinančiom	-	-
gal.	užsivaišinantį	užsivaišinančius	užsivaišinančią	užsivaišinančias	-	-
įnag.	užsivaišinančiu	užsivaišinančiais	užsivaišinančia	užsivaišinančiomis	-	-
viet.	užsivaišinančiame, užsivaišinančiam	užsivaišinančiuose, užsivaišinančiuos	užsivaišinančioje, užsivaišinančioj	užsivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinantysis	užsivaišinantieji	užsivaišinančioji	užsivaišinančiosios	-	-
kilm.	užsivaišinančiojo	užsivaišinančiųjų	užsivaišinančiosios	užsivaišinančiųjų	-	-
naud.	užsivaišinančiajam	užsivaišinantiesiems	užsivaišinančiajai	užsivaišinančiosioms	-	-
gal.	užsivaišinantįjį	užsivaišinančiuosius	užsivaišinančiąją	užsivaišinančiąsias	-	-
įnag.	užsivaišinančiuoju	užsivaišinančiaisiais	užsivaišinančiąja	užsivaišinančiosiomis	-	-
viet.	užsivaišinančiajame	užsivaišinančiuosiuose	užsivaišinančiojoje	užsivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišinantis, mot. g. užsivaišinanti.
• Skiemenys: už-si-vai-ši-nan-čią-ją

užsivaišinančiąją

1. ta, kuri užsivaišina

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---