užsivaišinamąja

Taip pat žr.: užsivaišinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsivaišinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišinamas, mot. g. užsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinamas	užsivaišinami	užsivaišinama	užsivaišinamos	užsivaišinama	-
kilm.	užsivaišinamo	užsivaišinamų	užsivaišinamos	užsivaišinamų	-	-
naud.	užsivaišinamam	užsivaišinamiems	užsivaišinamai	užsivaišinamoms	-	-
gal.	užsivaišinamą	užsivaišinamus	užsivaišinamą	užsivaišinamas	-	-
įnag.	užsivaišinamu	užsivaišinamais	užsivaišinama	užsivaišinamomis	-	-
viet.	užsivaišinamame	užsivaišinamuose	užsivaišinamoje	užsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinamasis	užsivaišinamieji	užsivaišinamoji	užsivaišinamosios	-	-
kilm.	užsivaišinamojo	užsivaišinamųjų	užsivaišinamosios	užsivaišinamųjų	-	-
naud.	užsivaišinamajam	užsivaišinamiesiems	užsivaišinamajai	užsivaišinamosioms	-	-
gal.	užsivaišinamąjį	užsivaišinamuosius	užsivaišinamąją	užsivaišinamąsias	-	-
įnag.	užsivaišinamuoju	užsivaišinamaisiais	užsivaišinamąja	užsivaišinamosiomis	-	-
viet.	užsivaišinamajame	užsivaišinamuosiuose	užsivaišinamojoje	užsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišinamas, mot. g. užsivaišinama.
• Skiemenys: už-si-vai-ši-na-mą-ja

užsivaišinamąja

1. ta, kurią užsivaišina

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---