užsiskolintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsiskolintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsiskolintinas, mot. g. užsiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsiskolintinas	užsiskolintini	užsiskolintina	užsiskolintinos	užsiskolintina	-
kilm.	užsiskolintino	užsiskolintinų	užsiskolintinos	užsiskolintinų	-	-
naud.	užsiskolintinam	užsiskolintiniems	užsiskolintinai	užsiskolintinoms	-	-
gal.	užsiskolintiną	užsiskolintinus	užsiskolintiną	užsiskolintinas	-	-
įnag.	užsiskolintinu	užsiskolintinais	užsiskolintina	užsiskolintinomis	-	-
viet.	užsiskolintiname	užsiskolintinuose	užsiskolintinoje	užsiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsiskolintinasis	užsiskolintinieji	užsiskolintinoji	užsiskolintinosios	-	-
kilm.	užsiskolintinojo	užsiskolintinųjų	užsiskolintinosios	užsiskolintinųjų	-	-
naud.	užsiskolintinajam	užsiskolintiniesiems	užsiskolintinajai	užsiskolintinosioms	-	-
gal.	užsiskolintinąjį	užsiskolintinuosius	užsiskolintinąją	užsiskolintinąsias	-	-
įnag.	užsiskolintinuoju	užsiskolintinaisiais	užsiskolintinąja	užsiskolintinosiomis	-	-
viet.	užsiskolintinajame	užsiskolintinuosiuose	užsiskolintinojoje	užsiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsiskolintinas, mot. g. užsiskolintina.
• Skiemenys: už-si-sko-lin-ti-nuo-ju

užsiskolintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia užsiskolinti

Etimologija

<= užsiskolinti, užsiskolina, užsiskolino <= už- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---