užrašytinoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užrašytinoms (reik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užrašytinas, mot. g. užrašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užrašytinas	užrašytini	užrašytina	užrašytinos	užrašytina	-
kilm.	užrašytino	užrašytinų	užrašytinos	užrašytinų	-	-
naud.	užrašytinam	užrašytiniems	užrašytinai	užrašytinoms	-	-
gal.	užrašytiną	užrašytinus	užrašytiną	užrašytinas	-	-
įnag.	užrašytinu	užrašytinais	užrašytina	užrašytinomis	-	-
viet.	užrašytiname	užrašytinuose	užrašytinoje	užrašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užrašytinasis	užrašytinieji	užrašytinoji	užrašytinosios	-	-
kilm.	užrašytinojo	užrašytinųjų	užrašytinosios	užrašytinųjų	-	-
naud.	užrašytinajam	užrašytiniesiems	užrašytinajai	užrašytinosioms	-	-
gal.	užrašytinąjį	užrašytinuosius	užrašytinąją	užrašytinąsias	-	-
įnag.	užrašytinuoju	užrašytinaisiais	užrašytinąja	užrašytinosiomis	-	-
viet.	užrašytinajame	užrašytinuosiuose	užrašytinojoje	užrašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užrašytinas, mot. g. užrašytina.
• Skiemenys: už-ra-šy-ti-noms

užrašytinoms

1. ta, dėl kurios reikia užrašyti

Etimologija

<= užrašyti, užrašo, užrašė <= už- + rašyti, rašo, rašė

---