užnakvojančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užnakvojančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užnakvojantis, mot. g. užnakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnakvojąs, užnakvojantis	užnakvoją, užnakvojantys	užnakvojanti	užnakvojančios	-	užnakvoją
kilm.	užnakvojančio	užnakvojančių	užnakvojančios	užnakvojančių	-	-
naud.	užnakvojančiam	užnakvojantiems, užnakvojantiem	užnakvojančiai	užnakvojančioms, užnakvojančiom	-	-
gal.	užnakvojantį	užnakvojančius	užnakvojančią	užnakvojančias	-	-
įnag.	užnakvojančiu	užnakvojančiais	užnakvojančia	užnakvojančiomis	-	-
viet.	užnakvojančiame, užnakvojančiam	užnakvojančiuose, užnakvojančiuos	užnakvojančioje, užnakvojančioj	užnakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnakvojantysis	užnakvojantieji	užnakvojančioji	užnakvojančiosios	-	-
kilm.	užnakvojančiojo	užnakvojančiųjų	užnakvojančiosios	užnakvojančiųjų	-	-
naud.	užnakvojančiajam	užnakvojantiesiems	užnakvojančiajai	užnakvojančiosioms	-	-
gal.	užnakvojantįjį	užnakvojančiuosius	užnakvojančiąją	užnakvojančiąsias	-	-
įnag.	užnakvojančiuoju	užnakvojančiaisiais	užnakvojančiąja	užnakvojančiosiomis	-	-
viet.	užnakvojančiajame	užnakvojančiuosiuose	užnakvojančiojoje	užnakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užnakvojantis, mot. g. užnakvojanti.
• Skiemenys: už-nak-vo-jan-čių-jų

užnakvojančiųjų

1. tas, kuris užnakvoja

Etimologija

<= užnakvoti, užnakvoja, užnakvojo <= už- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---