užmokamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmokamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmokamas, mot. g. užmokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokamas	užmokami	užmokama	užmokamos	užmokama	-
kilm.	užmokamo	užmokamų	užmokamos	užmokamų	-	-
naud.	užmokamam	užmokamiems	užmokamai	užmokamoms	-	-
gal.	užmokamą	užmokamus	užmokamą	užmokamas	-	-
įnag.	užmokamu	užmokamais	užmokama	užmokamomis	-	-
viet.	užmokamame	užmokamuose	užmokamoje	užmokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokamasis	užmokamieji	užmokamoji	užmokamosios	-	-
kilm.	užmokamojo	užmokamųjų	užmokamosios	užmokamųjų	-	-
naud.	užmokamajam	užmokamiesiems	užmokamajai	užmokamosioms	-	-
gal.	užmokamąjį	užmokamuosius	užmokamąją	užmokamąsias	-	-
įnag.	užmokamuoju	užmokamaisiais	užmokamąja	užmokamosiomis	-	-
viet.	užmokamajame	užmokamuosiuose	užmokamojoje	užmokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmokamas, mot. g. užmokama.
• Skiemenys: už-mo-ka-mu

užmokamu

1. tas, kurį užmoka

Etimologija

<= užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo

---