užmokama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmokama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmokamas, mot. g. užmokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokamas	užmokami	užmokama	užmokamos	užmokama	-
kilm.	užmokamo	užmokamų	užmokamos	užmokamų	-	-
naud.	užmokamam	užmokamiems	užmokamai	užmokamoms	-	-
gal.	užmokamą	užmokamus	užmokamą	užmokamas	-	-
įnag.	užmokamu	užmokamais	užmokama	užmokamomis	-	-
viet.	užmokamame	užmokamuose	užmokamoje	užmokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokamasis	užmokamieji	užmokamoji	užmokamosios	-	-
kilm.	užmokamojo	užmokamųjų	užmokamosios	užmokamųjų	-	-
naud.	užmokamajam	užmokamiesiems	užmokamajai	užmokamosioms	-	-
gal.	užmokamąjį	užmokamuosius	užmokamąją	užmokamąsias	-	-
įnag.	užmokamuoju	užmokamaisiais	užmokamąja	užmokamosiomis	-	-
viet.	užmokamajame	užmokamuosiuose	užmokamojoje	užmokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmokamas.
• Skiemenys: už-mo-ka-ma

užmokama

1. ta, kurią užmoka

Etimologija

<= užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    užmokama: bendrai

neužmokama (lt)

Vertimai

  užmokama: bendrai

---