užkiltinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užkiltinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užkiltinas, mot. g. užkiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkiltinas	užkiltini	užkiltina	užkiltinos	užkiltina	-
kilm.	užkiltino	užkiltinų	užkiltinos	užkiltinų	-	-
naud.	užkiltinam	užkiltiniems	užkiltinai	užkiltinoms	-	-
gal.	užkiltiną	užkiltinus	užkiltiną	užkiltinas	-	-
įnag.	užkiltinu	užkiltinais	užkiltina	užkiltinomis	-	-
viet.	užkiltiname	užkiltinuose	užkiltinoje	užkiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkiltinasis	užkiltinieji	užkiltinoji	užkiltinosios	-	-
kilm.	užkiltinojo	užkiltinųjų	užkiltinosios	užkiltinųjų	-	-
naud.	užkiltinajam	užkiltiniesiems	užkiltinajai	užkiltinosioms	-	-
gal.	užkiltinąjį	užkiltinuosius	užkiltinąją	užkiltinąsias	-	-
įnag.	užkiltinuoju	užkiltinaisiais	užkiltinąja	užkiltinosiomis	-	-
viet.	užkiltinajame	užkiltinuosiuose	užkiltinojoje	užkiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užkiltinas, mot. g. užkiltina.
• Skiemenys: už-kil-ti-nus

užkiltinus

1. tas, dėl kurio reikia užkilti

Etimologija

<= užkilti, užkyla, užkilo <= už- + kilti, kyla, kilo

---