užkilę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užkilę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užkilęs, mot. g. užkilusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkilęs	užkilę	užkilusi, užkilus	užkilusios	-	užkilę
kilm.	užkilusio	užkilusių	užkilusios	užkilusių	-	-
naud.	užkilusiam	užkilusiems	užkilusiai	užkilusioms	-	-
gal.	užkilusį	užkilusius	užkilusią	užkilusias	-	-
įnag.	užkilusiu	užkilusiais	užkilusia	užkilusiomis	-	-
viet.	užkilusiame	užkilusiuose	užkilusioje	užkilusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkilusysis	užkilusieji	užkilusioji	užkilusiosios	-	-
kilm.	užkilusiojo	užkilusiųjų	užkilusiosios	užkilusiųjų	-	-
naud.	užkilusiajam	užkilusiesiems	užkilusiajai	užkilusiosioms	-	-
gal.	užkilusįjį	užkilusiuosius	užkilusiąją	užkilusiąsias	-	-
įnag.	užkilusiuoju	užkilusiaisiais	užkilusiąja	užkilusiosiomis	-	-
viet.	užkilusiajame	užkilusiuosiuose	užkilusiojoje	užkilusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užkilęs, mot. g. užkilusi.
• Skiemenys: už-ki-lę

užkilę

1. tas, kuris užkilo

Etimologija

<= užkilti, užkyla, užkilo <= už- + kilti, kyla, kilo

---