suvaišinsimuosiuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvaišinsimuosiuose (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišinsimas, mot. g. suvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinsimas	suvaišinsimi	suvaišinsima	suvaišinsimos	suvaišinsima	-
kilm.	suvaišinsimo	suvaišinsimų	suvaišinsimos	suvaišinsimų	-	-
naud.	suvaišinsimam	suvaišinsimiems	suvaišinsimai	suvaišinsimoms	-	-
gal.	suvaišinsimą	suvaišinsimus	suvaišinsimą	suvaišinsimas	-	-
įnag.	suvaišinsimu	suvaišinsimais	suvaišinsima	suvaišinsimomis	-	-
viet.	suvaišinsimame	suvaišinsimuose	suvaišinsimoje	suvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinsimasis	suvaišinsimieji	suvaišinsimoji	suvaišinsimosios	-	-
kilm.	suvaišinsimojo	suvaišinsimųjų	suvaišinsimosios	suvaišinsimųjų	-	-
naud.	suvaišinsimajam	suvaišinsimiesiems	suvaišinsimajai	suvaišinsimosioms	-	-
gal.	suvaišinsimąjį	suvaišinsimuosius	suvaišinsimąją	suvaišinsimąsias	-	-
įnag.	suvaišinsimuoju	suvaišinsimaisiais	suvaišinsimąja	suvaišinsimosiomis	-	-
viet.	suvaišinsimajame	suvaišinsimuosiuose	suvaišinsimojoje	suvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvaišinsimas, mot. g. suvaišinsima.
• Skiemenys: su-vai-šin-si-muo-siuo-se

suvaišinsimuosiuose

1. tas, kurį suvaišins

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---