suvaišindavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvaišindavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišindavęs, mot. g. suvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišindavęs	suvaišindavę	suvaišindavusi, suvaišindavus	suvaišindavusios	-	suvaišindavę
kilm.	suvaišindavusio	suvaišindavusių	suvaišindavusios	suvaišindavusių	-	-
naud.	suvaišindavusiam	suvaišindavusiems	suvaišindavusiai	suvaišindavusioms	-	-
gal.	suvaišindavusį	suvaišindavusius	suvaišindavusią	suvaišindavusias	-	-
įnag.	suvaišindavusiu	suvaišindavusiais	suvaišindavusia	suvaišindavusiomis	-	-
viet.	suvaišindavusiame	suvaišindavusiuose	suvaišindavusioje	suvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišindavusysis	suvaišindavusieji	suvaišindavusioji	suvaišindavusiosios	-	-
kilm.	suvaišindavusiojo	suvaišindavusiųjų	suvaišindavusiosios	suvaišindavusiųjų	-	-
naud.	suvaišindavusiajam	suvaišindavusiesiems	suvaišindavusiajai	suvaišindavusiosioms	-	-
gal.	suvaišindavusįjį	suvaišindavusiuosius	suvaišindavusiąją	suvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	suvaišindavusiuoju	suvaišindavusiaisiais	suvaišindavusiąja	suvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	suvaišindavusiajame	suvaišindavusiuosiuose	suvaišindavusiojoje	suvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvaišindavęs, mot. g. suvaišindavusi.
• Skiemenys: su-vai-šin-da-vu-siuo-ju

suvaišindavusiuoju

1. tas, kuris suvaišindavo

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---