susivaišinimu

Taip pat žr.: susivaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susivaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susivaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivaišinimas	susivaišinimai
kilm.	susivaišinimo	susivaišinimų
naud.	susivaišinimui	susivaišinimams
gal.	susivaišinimą	susivaišinimus
įnag.	susivaišinimu	susivaišinimais
viet.	susivaišinime	susivaišinimuose
šauksm.	susivaišinime	susivaišinimai

• Skiemenys: su-si-vai-ši-ni-mu
• žr. pagr. f. susivaišinimas

susivaišinimu

1. žr. veiksmas susivaišinti

Etimologija

<= susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---