susivaišinamose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivaišinamose (es. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivaišinamas, mot. g. susivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivaišinamas	susivaišinami	susivaišinama	susivaišinamos	susivaišinama	-
kilm.	susivaišinamo	susivaišinamų	susivaišinamos	susivaišinamų	-	-
naud.	susivaišinamam	susivaišinamiems	susivaišinamai	susivaišinamoms	-	-
gal.	susivaišinamą	susivaišinamus	susivaišinamą	susivaišinamas	-	-
įnag.	susivaišinamu	susivaišinamais	susivaišinama	susivaišinamomis	-	-
viet.	susivaišinamame	susivaišinamuose	susivaišinamoje	susivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivaišinamasis	susivaišinamieji	susivaišinamoji	susivaišinamosios	-	-
kilm.	susivaišinamojo	susivaišinamųjų	susivaišinamosios	susivaišinamųjų	-	-
naud.	susivaišinamajam	susivaišinamiesiems	susivaišinamajai	susivaišinamosioms	-	-
gal.	susivaišinamąjį	susivaišinamuosius	susivaišinamąją	susivaišinamąsias	-	-
įnag.	susivaišinamuoju	susivaišinamaisiais	susivaišinamąja	susivaišinamosiomis	-	-
viet.	susivaišinamajame	susivaišinamuosiuose	susivaišinamojoje	susivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivaišinamas, mot. g. susivaišinama.
• Skiemenys: su-si-vai-ši-na-mo-se

susivaišinamose

1. ta, kurią susivaišina

Etimologija

<= susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---