susiskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susiskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolintojas	susiskolintojai
kilm.	susiskolintojo	susiskolintojų
naud.	susiskolintojui	susiskolintojams
gal.	susiskolintoją	susiskolintojus
įnag.	susiskolintoju	susiskolintojais
viet.	susiskolintojuje	susiskolintojuose
šauksm.	susiskolintojau	susiskolintojai

• Skiemenys: su-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. susiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susiskolintoja.

susiskolintojų

1. tas, kuris susiskolina

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

susiskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolintoja	susiskolintojos
kilm.	susiskolintojos	susiskolintojų
naud.	susiskolintojai	susiskolintojoms
gal.	susiskolintoją	susiskolintojas
įnag.	susiskolintoja	susiskolintojomis
viet.	susiskolintojoje	susiskolintojose
šauksm.	susiskolintoja	susiskolintojos

• Skiemenys: su-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. susiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susiskolintojas.

susiskolintojų

1. ta, kuri susiskolina

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---