susiskolintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiskolintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiskolintinas, mot. g. susiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolintinas	susiskolintini	susiskolintina	susiskolintinos	susiskolintina	-
kilm.	susiskolintino	susiskolintinų	susiskolintinos	susiskolintinų	-	-
naud.	susiskolintinam	susiskolintiniems	susiskolintinai	susiskolintinoms	-	-
gal.	susiskolintiną	susiskolintinus	susiskolintiną	susiskolintinas	-	-
įnag.	susiskolintinu	susiskolintinais	susiskolintina	susiskolintinomis	-	-
viet.	susiskolintiname	susiskolintinuose	susiskolintinoje	susiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolintinasis	susiskolintinieji	susiskolintinoji	susiskolintinosios	-	-
kilm.	susiskolintinojo	susiskolintinųjų	susiskolintinosios	susiskolintinųjų	-	-
naud.	susiskolintinajam	susiskolintiniesiems	susiskolintinajai	susiskolintinosioms	-	-
gal.	susiskolintinąjį	susiskolintinuosius	susiskolintinąją	susiskolintinąsias	-	-
įnag.	susiskolintinuoju	susiskolintinaisiais	susiskolintinąja	susiskolintinosiomis	-	-
viet.	susiskolintinajame	susiskolintinuosiuose	susiskolintinojoje	susiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiskolintinas, mot. g. susiskolintina.
• Skiemenys: su-si-sko-lin-ti-nus

susiskolintinus

1. tas, dėl kurio reikia susiskolinti

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---