susiskolintasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiskolintasis (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiskolintas, mot. g. susiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolintas	susiskolinti	susiskolinta	susiskolintos	susiskolinta	-
kilm.	susiskolinto	susiskolintų	susiskolintos	susiskolintų	-	-
naud.	susiskolintam	susiskolintiems	susiskolintai	susiskolintoms	-	-
gal.	susiskolintą	susiskolintus	susiskolintą	susiskolintas	-	-
įnag.	susiskolintu	susiskolintais	susiskolinta	susiskolintomis	-	-
viet.	susiskolintame	susiskolintuose	susiskolintoje	susiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolintasis	susiskolintieji	susiskolintoji	susiskolintosios	-	-
kilm.	susiskolintojo	susiskolintųjų	susiskolintosios	susiskolintųjų	-	-
naud.	susiskolintajam	susiskolintiesiems	susiskolintajai	susiskolintosioms	-	-
gal.	susiskolintąjį	susiskolintuosius	susiskolintąją	susiskolintąsias	-	-
įnag.	susiskolintuoju	susiskolintaisiais	susiskolintąja	susiskolintosiomis	-	-
viet.	susiskolintajame	susiskolintuosiuose	susiskolintojoje	susiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiskolintas, mot. g. susiskolinta.
• Skiemenys: su-si-sko-lin-ta-sis

susiskolintasis

1. tas, kurį susiskolino

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---