susiskolinamajai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiskolinamajai (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiskolinamas, mot. g. susiskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolinamas	susiskolinami	susiskolinama	susiskolinamos	susiskolinama	-
kilm.	susiskolinamo	susiskolinamų	susiskolinamos	susiskolinamų	-	-
naud.	susiskolinamam	susiskolinamiems	susiskolinamai	susiskolinamoms	-	-
gal.	susiskolinamą	susiskolinamus	susiskolinamą	susiskolinamas	-	-
įnag.	susiskolinamu	susiskolinamais	susiskolinama	susiskolinamomis	-	-
viet.	susiskolinamame	susiskolinamuose	susiskolinamoje	susiskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolinamasis	susiskolinamieji	susiskolinamoji	susiskolinamosios	-	-
kilm.	susiskolinamojo	susiskolinamųjų	susiskolinamosios	susiskolinamųjų	-	-
naud.	susiskolinamajam	susiskolinamiesiems	susiskolinamajai	susiskolinamosioms	-	-
gal.	susiskolinamąjį	susiskolinamuosius	susiskolinamąją	susiskolinamąsias	-	-
įnag.	susiskolinamuoju	susiskolinamaisiais	susiskolinamąja	susiskolinamosiomis	-	-
viet.	susiskolinamajame	susiskolinamuosiuose	susiskolinamojoje	susiskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiskolinamas, mot. g. susiskolinama.
• Skiemenys: su-si-sko-li-na-ma-jai

susiskolinamajai

1. ta, kurią susiskolina

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---