susiskoliną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiskoliną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiskolinantis, mot. g. susiskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolinąs, susiskolinantis	susiskoliną, susiskolinantys	susiskolinanti	susiskolinančios	-	susiskoliną
kilm.	susiskolinančio	susiskolinančių	susiskolinančios	susiskolinančių	-	-
naud.	susiskolinančiam	susiskolinantiems, susiskolinantiem	susiskolinančiai	susiskolinančioms, susiskolinančiom	-	-
gal.	susiskolinantį	susiskolinančius	susiskolinančią	susiskolinančias	-	-
įnag.	susiskolinančiu	susiskolinančiais	susiskolinančia	susiskolinančiomis	-	-
viet.	susiskolinančiame, susiskolinančiam	susiskolinančiuose, susiskolinančiuos	susiskolinančioje, susiskolinančioj	susiskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolinantysis	susiskolinantieji	susiskolinančioji	susiskolinančiosios	-	-
kilm.	susiskolinančiojo	susiskolinančiųjų	susiskolinančiosios	susiskolinančiųjų	-	-
naud.	susiskolinančiajam	susiskolinantiesiems	susiskolinančiajai	susiskolinančiosioms	-	-
gal.	susiskolinantįjį	susiskolinančiuosius	susiskolinančiąją	susiskolinančiąsias	-	-
įnag.	susiskolinančiuoju	susiskolinančiaisiais	susiskolinančiąja	susiskolinančiosiomis	-	-
viet.	susiskolinančiajame	susiskolinančiuosiuose	susiskolinančiojoje	susiskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiskolinantis, mot. g. susiskolinanti.
• Skiemenys: su-si-sko-li-ną

susiskoliną

1. tas, kuris susiskolina

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---