susirašytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susirašytinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susirašytinas, mot. g. susirašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susirašytinas	susirašytini	susirašytina	susirašytinos	susirašytina	-
kilm.	susirašytino	susirašytinų	susirašytinos	susirašytinų	-	-
naud.	susirašytinam	susirašytiniems	susirašytinai	susirašytinoms	-	-
gal.	susirašytiną	susirašytinus	susirašytiną	susirašytinas	-	-
įnag.	susirašytinu	susirašytinais	susirašytina	susirašytinomis	-	-
viet.	susirašytiname	susirašytinuose	susirašytinoje	susirašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susirašytinasis	susirašytinieji	susirašytinoji	susirašytinosios	-	-
kilm.	susirašytinojo	susirašytinųjų	susirašytinosios	susirašytinųjų	-	-
naud.	susirašytinajam	susirašytiniesiems	susirašytinajai	susirašytinosioms	-	-
gal.	susirašytinąjį	susirašytinuosius	susirašytinąją	susirašytinąsias	-	-
įnag.	susirašytinuoju	susirašytinaisiais	susirašytinąja	susirašytinosiomis	-	-
viet.	susirašytinajame	susirašytinuosiuose	susirašytinojoje	susirašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susirašytinas, mot. g. susirašytina.
• Skiemenys: su-si-ra-šy-ti-nų

susirašytinų

1. tas, dėl kurio reikia susirašyti

Etimologija

<= susirašyti, susirašo, susirašė <= su- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---