susirašomuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susirašomuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susirašomas, mot. g. susirašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susirašomas	susirašomi	susirašoma	susirašomos	susirašoma	-
kilm.	susirašomo	susirašomų	susirašomos	susirašomų	-	-
naud.	susirašomam	susirašomiems	susirašomai	susirašomoms	-	-
gal.	susirašomą	susirašomus	susirašomą	susirašomas	-	-
įnag.	susirašomu	susirašomais	susirašoma	susirašomomis	-	-
viet.	susirašomame	susirašomuose	susirašomoje	susirašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susirašomasis	susirašomieji	susirašomoji	susirašomosios	-	-
kilm.	susirašomojo	susirašomųjų	susirašomosios	susirašomųjų	-	-
naud.	susirašomajam	susirašomiesiems	susirašomajai	susirašomosioms	-	-
gal.	susirašomąjį	susirašomuosius	susirašomąją	susirašomąsias	-	-
įnag.	susirašomuoju	susirašomaisiais	susirašomąja	susirašomosiomis	-	-
viet.	susirašomajame	susirašomuosiuose	susirašomojoje	susirašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susirašomas, mot. g. susirašoma.
• Skiemenys: su-si-ra-šo-muo-ju

susirašomuoju

1. tas, kurį susirašo

Etimologija

<= susirašyti, susirašo, susirašė <= su- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---