susimokantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimokantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokantis, mot. g. susimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokąs, susimokantis	susimoką, susimokantys	susimokanti	susimokančios	-	susimoką
kilm.	susimokančio	susimokančių	susimokančios	susimokančių	-	-
naud.	susimokančiam	susimokantiems, susimokantiem	susimokančiai	susimokančioms, susimokančiom	-	-
gal.	susimokantį	susimokančius	susimokančią	susimokančias	-	-
įnag.	susimokančiu	susimokančiais	susimokančia	susimokančiomis	-	-
viet.	susimokančiame, susimokančiam	susimokančiuose, susimokančiuos	susimokančioje, susimokančioj	susimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokantysis	susimokantieji	susimokančioji	susimokančiosios	-	-
kilm.	susimokančiojo	susimokančiųjų	susimokančiosios	susimokančiųjų	-	-
naud.	susimokančiajam	susimokantiesiems	susimokančiajai	susimokančiosioms	-	-
gal.	susimokantįjį	susimokančiuosius	susimokančiąją	susimokančiąsias	-	-
įnag.	susimokančiuoju	susimokančiaisiais	susimokančiąja	susimokančiosiomis	-	-
viet.	susimokančiajame	susimokančiuosiuose	susimokančiojoje	susimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokantis, mot. g. susimokanti.
• Skiemenys: su-si-mo-kan-ty-sis

susimokantysis

1. tas, kuris susimoka

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---