susimokėtinoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimokėtinoms (reik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokėtinas, mot. g. susimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtinas	susimokėtini	susimokėtina	susimokėtinos	susimokėtina	-
kilm.	susimokėtino	susimokėtinų	susimokėtinos	susimokėtinų	-	-
naud.	susimokėtinam	susimokėtiniems	susimokėtinai	susimokėtinoms	-	-
gal.	susimokėtiną	susimokėtinus	susimokėtiną	susimokėtinas	-	-
įnag.	susimokėtinu	susimokėtinais	susimokėtina	susimokėtinomis	-	-
viet.	susimokėtiname	susimokėtinuose	susimokėtinoje	susimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtinasis	susimokėtinieji	susimokėtinoji	susimokėtinosios	-	-
kilm.	susimokėtinojo	susimokėtinųjų	susimokėtinosios	susimokėtinųjų	-	-
naud.	susimokėtinajam	susimokėtiniesiems	susimokėtinajai	susimokėtinosioms	-	-
gal.	susimokėtinąjį	susimokėtinuosius	susimokėtinąją	susimokėtinąsias	-	-
įnag.	susimokėtinuoju	susimokėtinaisiais	susimokėtinąja	susimokėtinosiomis	-	-
viet.	susimokėtinajame	susimokėtinuosiuose	susimokėtinojoje	susimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokėtinas, mot. g. susimokėtina.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-ti-noms

susimokėtinoms

1. ta, dėl kurios reikia susimokėti

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---