susimokėsimoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimokėsimoms (būs. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokėsimas, mot. g. susimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėsimas	susimokėsimi	susimokėsima	susimokėsimos	susimokėsima	-
kilm.	susimokėsimo	susimokėsimų	susimokėsimos	susimokėsimų	-	-
naud.	susimokėsimam	susimokėsimiems	susimokėsimai	susimokėsimoms	-	-
gal.	susimokėsimą	susimokėsimus	susimokėsimą	susimokėsimas	-	-
įnag.	susimokėsimu	susimokėsimais	susimokėsima	susimokėsimomis	-	-
viet.	susimokėsimame	susimokėsimuose	susimokėsimoje	susimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėsimasis	susimokėsimieji	susimokėsimoji	susimokėsimosios	-	-
kilm.	susimokėsimojo	susimokėsimųjų	susimokėsimosios	susimokėsimųjų	-	-
naud.	susimokėsimajam	susimokėsimiesiems	susimokėsimajai	susimokėsimosioms	-	-
gal.	susimokėsimąjį	susimokėsimuosius	susimokėsimąją	susimokėsimąsias	-	-
įnag.	susimokėsimuoju	susimokėsimaisiais	susimokėsimąja	susimokėsimosiomis	-	-
viet.	susimokėsimajame	susimokėsimuosiuose	susimokėsimojoje	susimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokėsimas, mot. g. susimokėsima.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-si-moms

susimokėsimoms

1. ta, kurią susimokės

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---