susimokėsiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimokėsiančiame (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokėsiantis, mot. g. susimokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėsiąs, susimokėsiantis	susimokėsią, susimokėsiantys	susimokėsianti	susimokėsiančios	-	susimokėsią
kilm.	susimokėsiančio	susimokėsiančių	susimokėsiančios	susimokėsiančių	-	-
naud.	susimokėsiančiam	susimokėsiantiems, susimokėsiantiem	susimokėsiančiai	susimokėsiančioms, susimokėsiančiom	-	-
gal.	susimokėsiantį	susimokėsiančius	susimokėsiančią	susimokėsiančias	-	-
įnag.	susimokėsiančiu	susimokėsiančiais	susimokėsiančia	susimokėsiančiomis	-	-
viet.	susimokėsiančiame, susimokėsiančiam	susimokėsiančiuose, susimokėsiančiuos	susimokėsiančioje, susimokėsiančioj	susimokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėsiantysis	susimokėsiantieji	susimokėsiančioji	susimokėsiančiosios	-	-
kilm.	susimokėsiančiojo	susimokėsiančiųjų	susimokėsiančiosios	susimokėsiančiųjų	-	-
naud.	susimokėsiančiajam	susimokėsiantiesiems	susimokėsiančiajai	susimokėsiančiosioms	-	-
gal.	susimokėsiantįjį	susimokėsiančiuosius	susimokėsiančiąją	susimokėsiančiąsias	-	-
įnag.	susimokėsiančiuoju	susimokėsiančiaisiais	susimokėsiančiąja	susimokėsiančiosiomis	-	-
viet.	susimokėsiančiajame	susimokėsiančiuosiuose	susimokėsiančiojoje	susimokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokėsiantis, mot. g. susimokėsianti.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-sian-čia-me

susimokėsiančiame

1. tas, kuris susimokės

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---