susimokėdavusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimokėdavusioji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokėdavęs, mot. g. susimokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėdavęs	susimokėdavę	susimokėdavusi, susimokėdavus	susimokėdavusios	-	susimokėdavę
kilm.	susimokėdavusio	susimokėdavusių	susimokėdavusios	susimokėdavusių	-	-
naud.	susimokėdavusiam	susimokėdavusiems	susimokėdavusiai	susimokėdavusioms	-	-
gal.	susimokėdavusį	susimokėdavusius	susimokėdavusią	susimokėdavusias	-	-
įnag.	susimokėdavusiu	susimokėdavusiais	susimokėdavusia	susimokėdavusiomis	-	-
viet.	susimokėdavusiame	susimokėdavusiuose	susimokėdavusioje	susimokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėdavusysis	susimokėdavusieji	susimokėdavusioji	susimokėdavusiosios	-	-
kilm.	susimokėdavusiojo	susimokėdavusiųjų	susimokėdavusiosios	susimokėdavusiųjų	-	-
naud.	susimokėdavusiajam	susimokėdavusiesiems	susimokėdavusiajai	susimokėdavusiosioms	-	-
gal.	susimokėdavusįjį	susimokėdavusiuosius	susimokėdavusiąją	susimokėdavusiąsias	-	-
įnag.	susimokėdavusiuoju	susimokėdavusiaisiais	susimokėdavusiąja	susimokėdavusiosiomis	-	-
viet.	susimokėdavusiajame	susimokėdavusiuosiuose	susimokėdavusiojoje	susimokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokėdavęs, mot. g. susimokėdavusi.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-da-vu-sio-ji

susimokėdavusioji

1. ta, kuri susimokėdavo

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---