susimąstytinasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimąstytinasis (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimąstytinas, mot. g. susimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstytinas	susimąstytini	susimąstytina	susimąstytinos	susimąstytina	-
kilm.	susimąstytino	susimąstytinų	susimąstytinos	susimąstytinų	-	-
naud.	susimąstytinam	susimąstytiniems	susimąstytinai	susimąstytinoms	-	-
gal.	susimąstytiną	susimąstytinus	susimąstytiną	susimąstytinas	-	-
įnag.	susimąstytinu	susimąstytinais	susimąstytina	susimąstytinomis	-	-
viet.	susimąstytiname	susimąstytinuose	susimąstytinoje	susimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstytinasis	susimąstytinieji	susimąstytinoji	susimąstytinosios	-	-
kilm.	susimąstytinojo	susimąstytinųjų	susimąstytinosios	susimąstytinųjų	-	-
naud.	susimąstytinajam	susimąstytiniesiems	susimąstytinajai	susimąstytinosioms	-	-
gal.	susimąstytinąjį	susimąstytinuosius	susimąstytinąją	susimąstytinąsias	-	-
įnag.	susimąstytinuoju	susimąstytinaisiais	susimąstytinąja	susimąstytinosiomis	-	-
viet.	susimąstytinajame	susimąstytinuosiuose	susimąstytinojoje	susimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimąstytinas, mot. g. susimąstytina.
• Skiemenys: su-si-mąs-ty-ti-na-sis

susimąstytinasis

1. tas, dėl kurio reikia susimąstyti

Etimologija

<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---