susimąstymu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susimąstymu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susimąstymas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstymas	susimąstymai
kilm.	susimąstymo	susimąstymų
naud.	susimąstymui	susimąstymams
gal.	susimąstymą	susimąstymus
įnag.	susimąstymu	susimąstymais
viet.	susimąstyme	susimąstymuose
šauksm.	susimąstyme	susimąstymai

• Skiemenys: su-si-mąs-ty-mu
• žr. pagr. f. susimąstymas

susimąstymu

1. žr. veiksmas susimąstyti

Etimologija

<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---