susimąstydavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimąstydavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimąstydavęs, mot. g. susimąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstydavęs	susimąstydavę	susimąstydavusi, susimąstydavus	susimąstydavusios	-	susimąstydavę
kilm.	susimąstydavusio	susimąstydavusių	susimąstydavusios	susimąstydavusių	-	-
naud.	susimąstydavusiam	susimąstydavusiems	susimąstydavusiai	susimąstydavusioms	-	-
gal.	susimąstydavusį	susimąstydavusius	susimąstydavusią	susimąstydavusias	-	-
įnag.	susimąstydavusiu	susimąstydavusiais	susimąstydavusia	susimąstydavusiomis	-	-
viet.	susimąstydavusiame	susimąstydavusiuose	susimąstydavusioje	susimąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstydavusysis	susimąstydavusieji	susimąstydavusioji	susimąstydavusiosios	-	-
kilm.	susimąstydavusiojo	susimąstydavusiųjų	susimąstydavusiosios	susimąstydavusiųjų	-	-
naud.	susimąstydavusiajam	susimąstydavusiesiems	susimąstydavusiajai	susimąstydavusiosioms	-	-
gal.	susimąstydavusįjį	susimąstydavusiuosius	susimąstydavusiąją	susimąstydavusiąsias	-	-
įnag.	susimąstydavusiuoju	susimąstydavusiaisiais	susimąstydavusiąja	susimąstydavusiosiomis	-	-
viet.	susimąstydavusiajame	susimąstydavusiuosiuose	susimąstydavusiojoje	susimąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimąstydavęs, mot. g. susimąstydavusi.
• Skiemenys: su-si-mąs-ty-da-vu-sių

susimąstydavusių

1. tas, kuris susimąstydavo

Etimologija

<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  susimąstydavusių: bendrai

---