susimąstantieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimąstantieji (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimąstantis, mot. g. susimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstąs, susimąstantis	susimąstą, susimąstantys	susimąstanti	susimąstančios	-	susimąstą
kilm.	susimąstančio	susimąstančių	susimąstančios	susimąstančių	-	-
naud.	susimąstančiam	susimąstantiems, susimąstantiem	susimąstančiai	susimąstančioms, susimąstančiom	-	-
gal.	susimąstantį	susimąstančius	susimąstančią	susimąstančias	-	-
įnag.	susimąstančiu	susimąstančiais	susimąstančia	susimąstančiomis	-	-
viet.	susimąstančiame, susimąstančiam	susimąstančiuose, susimąstančiuos	susimąstančioje, susimąstančioj	susimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstantysis	susimąstantieji	susimąstančioji	susimąstančiosios	-	-
kilm.	susimąstančiojo	susimąstančiųjų	susimąstančiosios	susimąstančiųjų	-	-
naud.	susimąstančiajam	susimąstantiesiems	susimąstančiajai	susimąstančiosioms	-	-
gal.	susimąstantįjį	susimąstančiuosius	susimąstančiąją	susimąstančiąsias	-	-
įnag.	susimąstančiuoju	susimąstančiaisiais	susimąstančiąja	susimąstančiosiomis	-	-
viet.	susimąstančiajame	susimąstančiuosiuose	susimąstančiojoje	susimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimąstantis, mot. g. susimąstanti.
• Skiemenys: su-si-mąs-tan-tie-ji

susimąstantieji

1. tas, kuris susimąsto

Etimologija

<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---