susiginčytino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiginčytino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiginčytinas, mot. g. susiginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčytinas	susiginčytini	susiginčytina	susiginčytinos	susiginčytina	-
kilm.	susiginčytino	susiginčytinų	susiginčytinos	susiginčytinų	-	-
naud.	susiginčytinam	susiginčytiniems	susiginčytinai	susiginčytinoms	-	-
gal.	susiginčytiną	susiginčytinus	susiginčytiną	susiginčytinas	-	-
įnag.	susiginčytinu	susiginčytinais	susiginčytina	susiginčytinomis	-	-
viet.	susiginčytiname	susiginčytinuose	susiginčytinoje	susiginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčytinasis	susiginčytinieji	susiginčytinoji	susiginčytinosios	-	-
kilm.	susiginčytinojo	susiginčytinųjų	susiginčytinosios	susiginčytinųjų	-	-
naud.	susiginčytinajam	susiginčytiniesiems	susiginčytinajai	susiginčytinosioms	-	-
gal.	susiginčytinąjį	susiginčytinuosius	susiginčytinąją	susiginčytinąsias	-	-
įnag.	susiginčytinuoju	susiginčytinaisiais	susiginčytinąja	susiginčytinosiomis	-	-
viet.	susiginčytinajame	susiginčytinuosiuose	susiginčytinojoje	susiginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiginčytinas, mot. g. susiginčytina.
• Skiemenys: su-si-gin-čy-ti-no

susiginčytino

1. tas, dėl kurio reikia susiginčyti

Etimologija

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---