susiginčysimiesiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiginčysimiesiems (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiginčysimas, mot. g. susiginčysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčysimas	susiginčysimi	susiginčysima	susiginčysimos	susiginčysima	-
kilm.	susiginčysimo	susiginčysimų	susiginčysimos	susiginčysimų	-	-
naud.	susiginčysimam	susiginčysimiems	susiginčysimai	susiginčysimoms	-	-
gal.	susiginčysimą	susiginčysimus	susiginčysimą	susiginčysimas	-	-
įnag.	susiginčysimu	susiginčysimais	susiginčysima	susiginčysimomis	-	-
viet.	susiginčysimame	susiginčysimuose	susiginčysimoje	susiginčysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčysimasis	susiginčysimieji	susiginčysimoji	susiginčysimosios	-	-
kilm.	susiginčysimojo	susiginčysimųjų	susiginčysimosios	susiginčysimųjų	-	-
naud.	susiginčysimajam	susiginčysimiesiems	susiginčysimajai	susiginčysimosioms	-	-
gal.	susiginčysimąjį	susiginčysimuosius	susiginčysimąją	susiginčysimąsias	-	-
įnag.	susiginčysimuoju	susiginčysimaisiais	susiginčysimąja	susiginčysimosiomis	-	-
viet.	susiginčysimajame	susiginčysimuosiuose	susiginčysimojoje	susiginčysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiginčysimas, mot. g. susiginčysima.
• Skiemenys: su-si-gin-čy-si-mie-siems

susiginčysimiesiems

1. tas, kurį susiginčys

Etimologija

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---