susiginčydavusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiginčydavusio (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiginčydavęs, mot. g. susiginčydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčydavęs	susiginčydavę	susiginčydavusi, susiginčydavus	susiginčydavusios	-	susiginčydavę
kilm.	susiginčydavusio	susiginčydavusių	susiginčydavusios	susiginčydavusių	-	-
naud.	susiginčydavusiam	susiginčydavusiems	susiginčydavusiai	susiginčydavusioms	-	-
gal.	susiginčydavusį	susiginčydavusius	susiginčydavusią	susiginčydavusias	-	-
įnag.	susiginčydavusiu	susiginčydavusiais	susiginčydavusia	susiginčydavusiomis	-	-
viet.	susiginčydavusiame	susiginčydavusiuose	susiginčydavusioje	susiginčydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčydavusysis	susiginčydavusieji	susiginčydavusioji	susiginčydavusiosios	-	-
kilm.	susiginčydavusiojo	susiginčydavusiųjų	susiginčydavusiosios	susiginčydavusiųjų	-	-
naud.	susiginčydavusiajam	susiginčydavusiesiems	susiginčydavusiajai	susiginčydavusiosioms	-	-
gal.	susiginčydavusįjį	susiginčydavusiuosius	susiginčydavusiąją	susiginčydavusiąsias	-	-
įnag.	susiginčydavusiuoju	susiginčydavusiaisiais	susiginčydavusiąja	susiginčydavusiosiomis	-	-
viet.	susiginčydavusiajame	susiginčydavusiuosiuose	susiginčydavusiojoje	susiginčydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiginčydavęs, mot. g. susiginčydavusi.
• Skiemenys: su-si-gin-čy-da-vu-sio

susiginčydavusio

1. tas, kuris susiginčydavo

Etimologija

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---